„Ar išmušinėsi mėsą?“ – „Iš pradžių šiek tiek pašluosiu.“ Nei šis dialogas, nei tarp frazių kabantis kočėlas šiuolaikiniam žiūrovui neturėtų būti itin atpažįstamų „žinių nešėjai“, nes tai – Iljos Kabakovo įspūdžiai iš vaikystės, impresijos stalinistinių represijų ir skurdo paženklinto gyvenimo 4 dešimtmečio Sovietų Sąjungoje, jos komunaliniuose butuose, kuriuose spiesdavosi nuo kelių iki keliolikos šeimų. Vėliau jis pasakys: „Buvau mažas vaikas, kuomet supratau, kad šiame pasaulyje gyventi neįmanoma“ – apie šį I. Kabakovo kūrinį rašo parodos kuratorius Arūnas Gelūnas.

Komunaliniai butai – valstybei priklausę butai, kuriuose pagal žmogui apskaičiuotas ploto normas būdavo apgyvendinamos kelios šeimos ar vieniši žmonės, turėję naudotis viena vonia ir virtuve. Komunaliniais butais dažnai buvo paverčiami nusavinti dideli privatūs būstai, padalijant jų erdves atskiriems gyventojams. Taip sovietų valdžia tikėjosi laikinai išspręsti gyvenamojo ploto trūkumą miestuose pokariu, tačiau komunalinį gyvenimą patyrė kelios SSRS gyventojų kartos. Komunalinio buto centras, žinoma, būdavo bendra virtuvė, kurioje vienu metu valgį ruošdavo kelios šeimininkės, vykdavo pokalbiai ir – neišvengiamai – konfliktai. Mat kaimynystes tokiuose būstuose lemdavo ne pageidavimai, giminystės ar draugystės ryšiai, o biurokratinio paskyrimo atsitiktinumai, tad mažose erdvėse sugyventi tekdavo labai skirtingiems žmonėms, o privatumo trūkumas buvo nuolatinė gyventojų būsena.

Savo instaliacijose ir grafikos lakštuose menininkas dažnai interpretuodavo tokios bendros buities situacijas bei perteikė jų absurdiškumą. Kūrinys „Ar išmušinėsi mėsą?“ priklauso serijai darbų, sukurtų instaliacijai „Komunalinė virtuvė“ (1991). Joje I. Kabakovas panaudojo įprastus virtuvės rakandus, atkūrė būdingus interjero elementus (sienų spalvą, baldus ir jų išdėstymą), į alogiškus dialogus sujungė nugirstų pokalbių fragmentus, atskleidžiančius komunalinių butų gyventojų kasdienybę ir persipynusias jų istorijas. Taigi šiame kūrinyje jungiasi ir menininko asmeninės patirtys, ir šalies istorija. I. Kabakovo kūriniai komunalinių virtuvių tema – savotiškas antipaminklas šį gyvenimo būdą sukūrusiai sistemai.