Priėmus dosniai Vladimiro Tarasovo padovanotą kolekciją, muziejaus fondai pasipildė daugiau kaip 600 objektų – tapybos, grafikos, skulptūros, meninės fotografijos, tekstilės kūriniais, piešiniais, savilaidos leidiniais, sukurtais daugiau kaip 100 autorių. Geografiniu požiūriu kolekcijos branduolį sudaro artimiausios V. Tarasovo aplinkos kūrėjų – buvusių SSRS respublikų (Rusijos, Lietuvos, Ukrainos, Latvijos, Estijos ir kt.) dailininkų – darbai. Juos papildo kitų šalių, kuriose muzikantas koncertavo (JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir kt.), menininkų kūryba. Greta tarptautiniu mastu garsių autorių kūrinių, kolekcijoje yra ir mažiau žinomų, bet ne mažiau įdomių kūrėjų darbų, praturtinusių Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus fondus naujais vardais. Kolekcijoje yra ir daugiau kaip 30-ies lietuvių autorių kūrinių, vertingai papildančių kituose Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniuose jau susiformavusias jų kolekcijas. Didžioji dalis kolekcijos kūrinių saugoma ir eksponuojama čia pat, ekspozicijų salėse įrengtame įspūdingame kabančiame stelaže, likusieji – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus saugyklose.

Kadaise ši gausi kolekcija sutilpo įprastame bute Vilniuje, Karoliniškėse, nors paveikslai, kaip prisimena V. Tarasovas, dengė sienas nuo grindų iki lubų. Į svečius užėję bičiuliai galėdavo pamatyti darbus, kurie tuo metu nebuvo eksponuojami nei Lietuvoje, nei SSRS, tik viename kitame muziejuje Vakaruose. Viešai rodyti turimus kūrinius iki 9 dešimtmečio pabaigos buvo keblu. Pirmąją rusų nonkonformistų menininkų parodą, tarpininkaujant V. Tarasovui, bandyta surengti dar 1984 m. LTSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje (dab. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). Tačiau paroda taip ir neįvyko, jos atidaryti nebuvo leista. Tad pirmąkart rusų nonkonformistų darbus ir kitus V. Tarasovo kolekcijos kūrinius Vilniaus publika išvydo tik po kelerių metų, 1988 m., jau įsibėgėjus „perestroikai“, tuometiniuose LTSR dailės muziejaus Dailės parodų rūmuose, vėliau tapusiuose Šiuolaikinio meno centru. Parodoje „40 dailininkų“ eksponuota 90 tapybos, grafikos darbų ir piešinių iš muzikanto kolekcijos. Dar viena paroda surengta Šiuolaikinio meno centre 1992 m., tuomet joje rodyta I. Kabakovo kūryba – vadinamosios „lentelės“ ir kiti darbai su nenorminės leksikos įrašais. Ši paroda, deja, tapo paskutiniu viešu kolekcijos demonstravimu. Neramiais nepriklausomybės pradžios laikais brangią kolekciją laikyti ir rodyti tapo nesaugu, tad beveik trims dešimtmečiams didžioji jos dalis buvo paslėpta saugykloje. Ir tik 2020 m. parodoje „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ ji tapo vėl atvira visuomenei.

Kolekcijos įvairovė ir unikalios jos susiformavimo aplinkybės inspiravo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivių kūrybinį projektą, apie kurį pasakojama vaizdo siužete: