Jurijus Sobolevas (tikr. Jurij Nolev-Sobolev, 1928–2002) – rusų grafikas, scenografas, neeilinis kūrėjas, paveikęs Maskvos nonkonformistinio meno raidą ir savo kūriniais stipriai pralenkęs laiką. 1953 m. baigė Maskvos poligrafijos institutą. Dirbo dailininku leidykloje, apipavidalino ir iliustravo mokslo populiarinimo knygų, periodinių leidinių, radikaliai atnaujino grafinio dizaino plastinę kalbą. Priklausė Maskvos neoficialiojo meno scenai, dalyvavo nonkonformistų parodose. 1960 m. įkūrė menininkų grupę „Nolevo arka“ („Nolev kovčeg“), kurios susibūrimuose dalyvaudavo menininkai, literatai, džiazo muzikantai. Sukūrė estampų ir jų ciklų. Nuo 7 dešimtmečio pabaigos sukūrė animacinių filmų (garsiausias – su režisieriumi Andrejumi Chržanovskiu sukurtas filmas „Stiklinė armonika“, 1968). 8 dešimtmetyje vienas pirmųjų pradėjo kurti multimedijų projektus, kuriuose skaidrių projekcijas jungė su muzika. Nuo 9 dešimtmečio apipavidalino teatro spektaklių, sukūrė jiems vaizdo projekcijų, prisidėjo prie scenografijos raiškos atnaujinimo. Vienas pirmųjų SSRS surengė performansų, hepeningų. Buvo nepaprastai įtakingas kaip pedagogas, aplink jį susiformavo vadinamoji Jurijaus Sobolevo mokykla, kūrėsi jo mokinių grupės.

Dailėje J. Sobolevas daugiausia reiškėsi grafikos srityje, sukūrė atspaudų įvairiomis grafikos technikomis, koliažų. Preciziškai atliktuose lakštuose išryškėja analitinė menininko prigimtis: kompozicijos išgrynintos, dažnai pagrįstos sudėtingomis schemomis, pagal įvairias paties sukurtas sistemas atliktais proporcijų skaičiavimais. Nepaisant teorinio svorio, J. Sobolevo darbai pasižymi nepaprastu linijos ir formos lengvumu, subtiliais spalviniais sprendimais. Savo kūryboje jis dažnai rėmėsi klasikinės dailės tradicija, interpretavo antikinius mitus, biblinius siužetus, literatūrines, filosofines temas. Lakoniškos, minimalistinės raiškos kūriniai talpina visą neaprėpiamą J. Sobolevo kūrybos kosmosą.