Linas Leonas Katinas (1941–2020) – lietuvių tapytojas. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1999). 1964 m. baigė architektūrą LTSR valstybiniame dailės institute, tačiau pagal specialybę tedirbo vos porą metų. Jau 7 dešimtmečio viduryje ėmė tapyti, eksponuoti darbus parodose. Už 1973 m. Taline surengtą parodą gavo įspėjimą ir draudimą metus eksponuoti darbus dailės parodose. 1970 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Nuo 1990 m. buvo dailininkų grupės „24“ narys. Sukūrė tapybos, grafikos kūrinių, piešinių, instaliacijų, surengė meninių akcijų, performansų. L. L. Katino kūrybai būdinga individuali abstrakti raiška, geometrinių, gamtos formų ir linijų deriniai, koliažo, asambliažo elementai. Tapybos nesimokęs menininkas kūrė remdamasis savo intuicija ir patirtimis, nuolat eksperimentuodamas ir ieškodamas originalių meninės kalbos būdų.

Menininkas domėjosi Rytų šalių menu ir filosofija (1971–1976 m. lankė Tibeto kultūros, filosofijos ir meno kursus Rytų šalių mokslo institute Maskvoje), jų idėjas perkėlė į savo kūrinius. Tai matyti ir parodoje eksponuojamuose lakštuose iš vadinamosios „Oranžinės serijos“. Nors ir įkvėptos natūros pavidalų, lakoniškos kompozicijos yra beveik abstrakčios, įgyja ženkliškas, simboliškas formas, tampa kone piktogramomis, hieroglifais. Tolimųjų Rytų civilizacijų apraiškos tapytojo kūryboje dažnai jungėsi su lietuvių liaudies kultūros ir meno citatomis.

L. L. Katinas buvo vienas ryškiausių savo kartos kūrėjų, išsiskyrusių ne tik laisva, oficialaus kanono nesuvaržyta menine raiška, bet ir savita filosofija, požiūriu į kūrybą. Apie svarbiausius kūrybai reikalingus dėmenis menininkas pasakoja siužete, parengtame jo retrospektyvinei parodai Nacionalinėje dailės galerijoje (2020):